Klaipėdos universiteto ligoninėje vyko konferencija, kurioje filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytojai kardiologai apžvelgė infekcinio endokardito diagnostikos ir gydymo naujienas. Specialistai rėmėsi naujausiomis medicinos aktualijomis ir gausiai susirinkusiai medikų bendruomenei apžvelgė šių metų Europos kardiologų draugijos infekcinio endokardito gaires.

„Apie infekcinį endokarditą kalbėti būtina. Tai vidiniame širdies sluoksnyje arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga. Sergamumas ja kasmet auga, o mirtingumas siekia net iki 40 procentų. Tai ypač pavojinga visų amžiaus grupių pacientams ir dėl stiprios invalidizacijos. Riziką susirgti septiniu endokarditu skatina didėjantis oralinių streptokokų pasipriešinimas antiobiotikų grupėms, augantis odontologinių ir kitų intervencinių procedūrų skaičius, nepakankama profilaktika“, – kalbėjo renginio organizatorė l.e.p Kardiologijos klinikos vadovė dr. Dalia Jarašūnienė.

Pasak specialistės, 2023 m. Europos kardiologų draugijos išleistos Septinio endokardito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos suteikė naujų žinių apie ligą.

Konferencijoje gydytojas kardiologas Paulius Orda apžvelgė infekcinio endokardito prevenciją.

„Svarbi dantų higiena: rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą bei dantis valyti du kartus per dieną, naudoti dantų siūlą tarpdančiams. Taip pat reiktų dezinfekuoti žaizdas, gydyti lėtines odos ligas. Jeigu karščiuojama be paaiškinamos priežasties, kreiptis į savo gydytoją dėl tolimesnio ištyrimo bei gydymo. Antibiotikus vartoti racionaliai, jų nevartoti, jei neskiria gydytojas“, – patarimus vardijo medikas. Pasak jo, didelei infekcinio endokardito rizikos grupei priklauso pacientai, kurie jau yra sirgę šia liga. Taip pat asmenys, kuriems operaciniu ar transkateteriniu būdu implantuoti vožtuvų protezai ar atlikta vožtuvų plastikos operacija bei pacientai, kurie turi įgimtas širdies ydas ar jiems implanuoti kairįjį skilvelį vaduojantys prietaisai.

Infekcinis endokarditas dažniausiai atsiranda dėl infekcinių sužeidimų, sepsio. Gydytojos kardiologės Gintarės Martinkutės teigimu, šios ligos diagnostiką lemia trys veiksniai: klinikiniai duomenys, mikrobiologiniai radiniai – kraujo pasėliai ir vaizdiniai tyrimai – širdies echoskopija.

„Dažniausias ligos simptomas –  karščiavimas, siekiantis iki 37,8 °C. Infekciniui endokarditui taip pat būdingas dažnas širdies plakimas ir širdies nepakankamumas“, – pasakojo medikė.

Kardiologės Gintarės Pukanasienės teigimu, infekcinio endokardito gydymui įprastai skiriami antibiotikai, kurie naikina kraujyje esančias bakterijas. Specialistė kolegoms išsamiai pristatė šios ligos naują medikamentinio gydymo paradigmą pagal sukėlėjus.

Gydytojas širdies chirurgas Gediminas Kitra apžvelgė infekcinio endokardito indikacijas chirurginiam gydymui bei taikomus metodus. Pasak jo, operacija reikalinga tuomet,, kai nėra atsako medikamentiniui gydymui ir pastebimos tokios medicininės indikacijos kaip širdies nepakankamumas, nevaldoma infekcija, embolizacijos profilaktika.

Gydytoja kardiologė Rita Kleinauskienė prsitatė klinikinį atvejį, kuris diskusijos metu aptartas tiek su konferencijos pranešėjais, tiek su auditorija.