Aukščiausias pilotažas kardiologijoje – taip būtų galima apibūdinti Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytojų kardiologų elektrofiziologų atliekamas procedūras, po kurių pacientų gyvenimas pasikeičia kardinaliai. Dar kokybiškiau ir greičiau gydyti širdies aritmiją gydytojams padeda atnaujinta moderni operacinės įranga.

Atnaujino operacinę

Jūrininkų ligoninės operacinėje, kur atliekamos sudėtingiausios širdies aritmijų gydymo procedūros, neseniai atnaujintas rentgeno aparatas, kurio prireikia implantuojant elektrokardiostimuliatorius, įsigytas modernus bei patogus stalas, atlaikantis ir didesnio svorio pacientus, puikiai praleidžiantis rentgeno spindulius.

Naujoji įranga leidžia gerokai kokybiškiau ir greičiau atlikti itin sudėtingas procedūras – sudaryti 3D širdies impulsų plitimo žemėlapius bei atlikti aritmijos abliaciją, taip vadinamą prideginimą arba prišaldymą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės.

Tokios operacinės Lietuvoje yra tik trys – aritmijų abliacijos atliekamos Jūrininkų ligoninėje, Kauno klinikose ir Vilniaus Santaros klinikose.

„Šių, gyvenimo kokybę gerokai keičiančių, procedūrų pasirinkimas pacientams yra gana ribotas, o poreikis didžiulis. Tad Vakarų Lietuvos regiono gyventojams norisi suteikti kuo kokybiškesnes gydymo paslaugas bei užtikrinti kuo geresnį gydymo prieinamumą. Kai kurie pacientai gydytis į uostamiestį atvyksta ir iš Vilniaus ar Kauno“, – pasakojo Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos vedėjas dr. Jonas Jarašūnas.

Implantuoja greičiau

Kardiologai elektrofiziologai gydo širdies ritmo sutrikimus, kurie būna dvejopi: kai širdis plaka per retai – bradikardija, arba kai širdis plaka per dažnai – tachikardija. Širdies ritmo sutrikimai, kai širdis plaka per retai, gydomi implantuojant stimuliatorius. Jie širdį priverčia plakti dažniau.

Kaip paaiškino Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos vedėjas, implantuojant šiuos prietaisus reikalingas itin kokybiškas vaizdas.  „Per veną patenkame į širdį ir rentgeno pagalba kontroliuojame, kur pritvirtinsime stimuliatoriaus laidelį. Nuo rentgeno vaizdo kokybės tiesiogiai priklauso galimybė parinkti tinkamą vietą. Neseniai įsigytas naujas modernus rentgeno aparatas leidžia geriau ir kokybiškiau atlikti procedūrą. Kuo greičiau nustatome tinkamą vietą prietaisui pritvirtinti, tuo pacientas ir gydytojas gauna mažiau apšvitos“, – sakė gydytojas kardiologas.

Per metus Jūrininkų ligoninėje implantuojama apie 500 širdies prietaisų: paprastų stimuliatorių, kardioverterių-defibriliatorių ir resinchronizuojančių stimuliatorių.

Sudaro širdies žemėlapį

Per dažnas širdies plakimas gydomas kitais metodais –pacientams atliekamos aritmijų abliacijos – tokios procedūros, kuriomis gydomas. Per metus ligoninėje atliekama apie 300 abliacijų. Apie pusę jų sudaro pačios sudėtingiausios, kurių metu reikia sudaryti 3D širdies impulsų sklidimo žemėlapį.

Per dažnas širdies plakimas – tachikardija – žmogų pradeda varginti, kai elektriniai širdies impulsai užsisuka netinkamu ratu. Šią problemą galima  nutraukti elektros impulsu arba vaistais, tačiau galima spręsti ir radikaliai – vieną rato dalį prideginti bei taip panaikinti impulsų laidumą probleminėje vietoje.

„Kartais aritmijų ratai būna labai sudėtingi. Pacientams jie gali išsivystyti po širdies operacijų, patirto infarkto  ar kitokios kilmės prieširdžių arba kitų širdies dalių pažeidimų. Širdyje atsiradę randai sukelia sudėtingą aritmijos ratą, kuriam sustabdyti prireikia specifinių priemonių, padedančių sudaryti taip vadinamą 3D širdies elektroanatominį žemėlapį. Realiu laiku matant širdies raumenyje sklindančius impulsus, galima tiksliai nustatyti aritmijos kaltininką ir atlikti radiodažninę abliaciją, taip vadinamą prideginimą“, – pasakojo J. Jarašūnas.

Pacientas pilnai pasveiksta

Abliacija atliekama pritaikius vietinę nejautrą. Pacientas procedūros metu nejaučia pernelyg nemalonių pojūčių. Jam reikia tik kantrybės iškęsti netrumpą laiką, kol vyksta sudėtingas darbas.

Daugiausiai laiko šios procedūros metu atima būtent širdies impulsų plitimo žemėlapio sudarymas bei aritmijos kaltininko paieška – tai dažnai užtrunka tris ir daugiau valandų. Pati abliacija – prideginimas – atliekamas vos per keliolika minučių. Kiekvieno paciento širdies žemėlapis, kaip ir aritmija, yra unikalūs, tad standartinės prideginimo procedūros tinka ne visada.

Tarp širdies aritmijų, kai širdis plaka per dažnai, labiausiai paplitęs ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Tokiais atvejais gali būti taikoma plaučių venų izoliacija. Tai – dažniausiai atliekama elektrofiziologinė procedūra išsivysčiusiose šalyse, nes nuo prieširdžių virpėjimo kenčia apie 3-4 proc. suaugusiųjų pacientų. Prieširdžių virpėjimas yra ypač rizikinga patologija, nes gali sukelti insultą.

Lietuvoje ir Klaipėdoje plaučių venų izoliacijos procedūros taip pat atliekamos vis dažniau, o jų poreikis yra kur kas didesnis nei leidžia galimybės. Prieš ketverius metus pirmoji Vakarų Lietuvoje prieširdžių virpėjimo gydymo procedūra intervenciniu būdu – plaučių venų izoliacija šalčiu – buvo atlikta būtent Jūrininkų ligoninėje.

Pasirinkimas: laikas ar kiekis?

Ar pasitaiko atvejų, kai radiodažninė abliacija negali padėti? „Teoriškai tokių atvejų – itin mažai“, – patikino J. Jarašūnas, kuris stažavosi garsiausiuose širdies aritmijų centruose Europoje.

Pasak gydytojo kardiologo, viskas priklauso nuo specialisto kompetencijos, turimos aparatūros ir resursų. „Pasitaiko, jog sudėtingai aritmijai išgydyti prireikia ypatingai ilgų, trunkančių šešias ir daugiau valandų procedūrų, Kartais tokia procedūra kartojama net šešis kartus! Tačiau kyla klausimas, kiek laiko galima skirti vienos aritmijos gydymui? Kol šešis kartus ieškotume aritmijos priežasties vienam pacientui, kiti penki tiesiog nesulauktų savo eilės.

Kartais taip nutinka, kad prideginus pluoštą vienoje vietoje, problema išryškėja kitoje vietoje. Kai kurie pacientai turi ne vieną širdies randą, kurie būna kalti dėl aritmijų. Kartais tų randų būna tiesiog per daug, tad tenka nuleisti rankas“, – aiškino vedėjas.

Tačiau tokiais atvejais gali padėti širdies stimuliatoriaus implantavimas ir vėliau atliekamas širdies laidžiosios sistemos prideginimas. Jis širdies pulsą sumažina iki minimumo, o paciento širdies pulso kontrolę perima stimuliatorius. Nors aritmija tęsiasi, pacientas jos nebejaučia ir gali gyventi visavertį gyvenimą.

Sudėtingiausia sritis

Atliekant elektrofiziologines procedūras, gydytojams kardiologams prireikia daug kantrybės, kruopštumo ir žinių. Laboratorijos vedėjas pripažįsta, kad ši kardiologijos sritis – ne kiekvienam specialistui.

Lietuvoje yra 14 specialistų, gebančių atlikti radiodažnines abliacijas, 2 iš jų dirba Klaipėdoje, Jūrininkų ligoninėje. Elektrofiziologinių procedūrų paklausa – itin didelė, tad klaipėdiečiai savo paslaugas norėtų plėsti, jei tik atsirastų specialistų, norinčių nerti į šią siaurą kardiologijos sritį.

„Širdies elektrinės sistemos gydymas yra sudėtingiausias. Kardiologijoje tai aukščiausias pilotažas ir pati sudėtingiausia sritis. Norint tapti elektrofiziologu prireikia bene ilgiausiai mokytis, palyginus su kitomis kardiologijos sritimis. Į elektrofiziologiją turi nerti visa galva, investuoti daug laiko ir žinių, kol gali pradėti dirbti saugiai ir savarankiškai – tam prireikia pilnos darbo dienos ir dar laisvalaikio. Būtent tai dažnai ir atbaido rinktis šią sritį“, – paaiškino vedėjas.

 

Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnyba