Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) Onkologijos ir radioterapijos klinikos Radioterapijos skyriuje instaliuotas naujas kompiuterinis tomografas „Discovery RT Gen 3”, dedikuotas radioterapijai. Moderni įranga gydytojams onkologams radioterapeutams padeda palengvinti ir gerinti pacientų paruošimo radioterapijai kokybę. Specialistai džiaugiasi naujomis galimybėmis pažaboti vėžį.
„Nors brangios radioterapijos įrangos – seniausiųjų linijinių greitintuvų atnaujinimas šalyje stringa, KUL radioterapijos komanda nesnaudžia. Naujasis „Discovery RT Gen 3” kompiuterinis tomografas atveria naujus kelius šiuolaikinės radioterapijos planavimui. Ši įranga atliepia specifinius piktybinių navikų vaizdinimo radioterapijai poreikius. Įsisavinant įrangą, daug dėmesio skyrėme mokymams – naviko judesio kontrolei arba taip vadinamam 4D vaizdinimui radioterapijoje”, – pasakojo KUL Onkologijos radioterapijos klinikos vadovė dr. Aista Plieskienė.
Pasak gydytojos, kompiuterinė sistema užtikrina supaprastintą paciento paruošimo radioterapijai eigą, vaizdinimas kompiuteryje galimas generuojant submilimetrinius vaizdus, kuriuose pilnai pašalinami paciento judesių ir metalinių svetimkūnių artefaktai.
Medicinos fizikų komandą džiugina žymus artefaktų sumažinimas, pasitelkiant išmaniuosius algoritmus. Tai įgalina tiksliau suskaičiuoti piktybinių navikų švitinimui reikalingą dozę.
Kvėpavimo kontrolė užtikrinama dviem būdais – gilaus įkvėpimo metodu, kai navikas švitinamas tik giliai įkvėpus ir sulaikius kvėpavimą arba laisvai kvėpuojant, kai navikas mažiausiai juda – iškvėpimo fazėje. Ši kontrolė būtina skiriant kūno stereotaksinę radioterapiją. Jos metu labai tiksliai švitinama didele doze tik į patį naviko židinį, apsaugant greta esančius audinius. Kvėpavimo kontrolės (4D) metodas, kai nereikia sulaikyti kvėpavimo arba prispausti paciento kūną sudėtingomis imobilizacinėmis priemonėmis, yra labai patogus ir efektyvus visiems pacientams, ypač vyresnio amžiaus arba silpnesniems.
„Pasitelkiant šiuolaikinį kontrastinį sustiprinimą, naujuoju kompiuteriniu tomografu išgauname aktualią piktybinių navikų diagnostinę vaizdinimo informaciją. Tai padeda gydytojams onkologams radioterapeutams dar tiksliau apibrėžti piktybinio naviko ir jo metastazių ribas paciento paruošimo radioterapijai metu. Anksčiau šią informaciją gaudavome tik iš mėnesio ar kelių mėnesių senumo kompiuterinės tomografijos vaizdų, atliktų vėžio diagnostikai. Sumodeliuoti galima iki 80 cm diametro lauko vaizdines rekonstrukcijas.
Plataus skersmens vaizdinimo laukas yra labai patogus, kai paciento imobilizacija sudėtinga arba, kai radioterapijai ruošiamas aukštas, stambus pacientas. Visas generuojamas vaizdas – geros kokybės, tikslus.Siekiame naujausių galimybių, kaip patenkinti esamus ir būsimus šiuolaikinės radioterapijos poreikius”, – pažanga džiaugėsi A. Plieskienė.
KUL Komunikacijos tarnyba