Pastarosiomis dienomis vyraujantis šaltis ženklios įtakos žmonių sveikatai greičiausiai neturėjo. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės, į medikus dėl nušalimų nesikreipė nė vienas žmogus. Iš viso nuo penktadienio iki pirmadienio popietės KUL skubios pagalbos prireikė 300 asmenų. Ketvirtadalis iš jų kreipėsi dėl slidžios dangos sukeltų traumų, kai paslydus ar nugriuvus patyrė sumušimus, kojų, rankų lūžius. Tarp tokių pacientų – didžioji dalis senjorai.

„Realią situaciją dėl nušalimų, patirtų savaitgalį, matysime per savaitę. Nušalimus dažniausiai žmonės pastebi ne iš karto. Galimai yra asmenų, kuriems rimti simptomai pasireikš tik per kelias dienas”, – sakė R. Juškaitė.

Pasak specialistės, pirmiausia ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju.

„Įtarus galūnių nušalimą, jų negalima šildyti karštoje vonioje, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombai, kurie skatina audinių apmirimą. Taip pat negalima nušalusios vietos trinti sniegu ar masažuoti. Jei oda pabąla, dilgčioja, tampa nejautri, patinsta ar net pamėlsta – tai požymiai, rodantys pirmo laipsnio nušalimą. Jei ant odos atsiranda pūslių ir būklė negerėja, reikia kreiptis į medikus”, – perspėjo R. Juškaitė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ypač šaltomis dienomis nereikėtų vartoti alkoholio.

„Neblaivus žmogus neteisingai vertina situaciją, kartais net nejaučia, kada pradeda šalti. Darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kuomet asmuo, padauginęs alkoholio, krito į sniegą, prarado sąmonę ir patyrė ketvirto laipsnio nušalimą –  medikams teko amputuoti jo galūnes”, – prisiminė Priėmimo-skubios pagalbos vedėja.

 

KUL Komunikacijos tarnyba