Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ medicinos psichologė, onkopsichologė Asta Libikienė:„Žaliasis koridorius“ – kelias į greitesnę pagalbą
A.Libikienė informuoja, jog pirmą kartą įtariant ar diagnozavus onkologinės ligos diagnozę šeimos gydytojas ar kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas aptaria su pacientu situaciją ir išrašo el. siuntimą atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacijai, tyrimams, gydymui.
„Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą pradedantys dirbti specializuotą onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose onkologijos atvejo vadybininkai registruoja pacientus diagnostiniams tyrimams ir (ar) pirmai gydytojo specialisto konsultacijai nelaukiant bendroje eilėje. Pasinaudodamas „žaliojo koridoriaus“ sistema, kad būtų greičiau pradėtas reikalingas gydymas, vadybininkai parengia, organizuoja ir koordinuoja numatytų tyrimų atlikimą, gydytojų bei kitų specialistų konsultacijas“, – aiškina A.Libikienė.
Į tyrimų rezultatų ir gydymo galimybių aptarimą su gydančiu gydytoju onkopsichologė rekomenduoja atvykti su artimu žmogumi. Šio vizito metu pateikiama nemažai naujos informacijos, per trumpą laikotarpį tenka priimti nemažai su gydymo organizavimu susijusių sprendimų, tad artimo žmogaus pagalba gali būti vertinga.„Pirmomis paromis po diagnozės sužinojimo vidiniai išgyvenimai gali būti intensyvūs. Dalis žmonių, išgirdę diagnozę, pasijunta praradę gebėjimą kontroliuoti gyvenimą („tarsi pagrindas išslydo iš po kojų“). Daugeliui sunku įsivaizduoti, kad kada nors galės išmokti gyventi su liga, įveikti su ja susijusius išbandymus“, – pasakoja specialistė.
Tokia pirminė sumaišties būsena, kaip pastebi A.Libikienė, gali trukti net keletą savaičių. Pasako jos, tai yra normali reakcija į sunkią gyvenimo situaciją. Pamažu vidinė sumaištis atslūgsta.
Nebijoti klausti
Onkopsichologė teigia, jog priėmus sprendimus dėl gydymo ir ruošiantis jo pradžiai, pravartu susipažinti su gydymo būdu, geriau suprasti, kaip jis padės sveikti ir ką galite daryti, kad sveikimas vyktų kiek įmanoma sklandžiau.
„Svarbu atsakingai rinktis informacijos apie ligą šaltinius. Rekomenduojama skaityti specializuotų onkologijos centrų bei onkologinių ligonių asociacijų pateikiamą informaciją, kuri nuolatos atnaujinama šioje srityje dirbančių gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Gydančio gydytojo klauskite visko, kas jums svarbu. Nėra kvailų ar blogų klausimų. Bendradarbiavimas kelionės per vėžį metu – svarbi sklandaus gydymo sąlyga“, – komentuoja A.Libikienė.
Kaip pranešti apie ligą artimiesiems?
Daugelis apie ligą artimiesiems pasako tada, kai jaučiasi pasiruošę apie tai kalbėtis. Specialistė pabrėžia, kad atvirumas padeda išlaikyti bendrystę, padeda priimti tinkamus sprendimus, suvienyti jėgas gydymo ir sveikimo laikotarpiu.
„Kiekviena šeima individualiai sprendžia, kada ir kaip pasakyti apie ligą nepilnamečiams vaikams. Tai – viena sunkiausių užduočių. Suprantama, jog norisi juos apsaugoti, tačiau ilgai slėpti ligos nereikėtų. Vaikai yra nuovokūs ir greitai supranta, kad kažkas nutiko. Pasakyti apie ligą rekomenduojama glaustai ir vaikams suprantama kalba, leidžiant jiems klausti bei stengtis atsakyti sąžiningai“, – pataria onkopsichologė.
Į ką kreiptis?
Psichosocialinės pagalbos poreikį pacientas ar jo artimieji, anot A. Libikienės, gali įvardinti gydančiam gydytojui onkologui visų onkologinės ligos gydymo ar kontrolinių vizitų metu. Taip pat specialistė informuoja, kad onkologijos atvejo vadybininkai konsultuoja pacientus dėl psichosocialinės pagalbos poreikio.
„Jie suteiks informaciją apie pagalbos galimybes. Jei gydymo įstaigoje šios paslaugos neteikiamos, onkologijos atvejo vadybininkas informuoja apie įstaigas ir organizacijas, kuriose teikiamos reikalingos psichosocialinės paslaugos. KU filiale „Klaipėdo ligoninė“ Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjo, gydytojo Alvydo Česo dėka jau šešti metai teikiama į pacientą orientuota kompleksinė pagalba“, – pasakoja A.Libikienė.
Onkopsichologo tikslas – padėti
Jau dvidešimtmetį onkologinius pacientus konsultuojanti onkopsichologė pasakoja, jog daugelis žmonių atranda, kad jiems yra naudingas atviras pokalbis apie vėžio įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Toks pokalbis, pasak specialistės, gali padėti žmogui rasti geresnius būdus įveikti su liga susijusius sunkumus.
Medicinos psichologo konsultacija trunka iki valandos laiko, priklausomai nuo paciento fizinės būklės ir aptariamų klausimų. Jei pacientas sutinka, konsultacijoje gali dalyvauti ir jį lydintis artimasis.
„Gydymo laikotarpiu pravartu susitelkti į užduotis, kurias reikia atlikti artimiausiomis dienomis, savaitėmis, su viltimi ir pasitikėjimu. Vertinga skirti laiko ir pastangų įsiklausyti į kūno ir sielos poreikius, ieškoti naujų prasmių, mokytis priimti kaip dovaną kiekvieną gyvenimo dieną“, – pataria onkopsichologė.
Verta žinoti
Pirmąkart dėl įtariamos ar nustatytos onkologinės ligos konsultacijos pas gydytoją specialistą pacientui patariama kreiptis į pasirinktą vieną iš šešių gydymo įstaigų telefonu, el. paštu arba atvykti kontaktiniu būdu.
Lietuvoje yra 6 specializuotą onkologinę pagalbą teikiančios nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos:
Nacionalinis vėžio institutas,
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos,
Klaipėdos universiteto ligoninė,
Respublikinė Šiaulių ligoninė,
Respublikinė Panevėžio ligoninė.