Klaipėdos universiteto ligoninė pradėjo antruosius savo gyvavimo metus ir skaičiuoja pirmųjų patirtis, nuostolius bei atradimus. Pernai spalį ligoninei vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis sako, kad prisiimti atsakomybę gali tik už pastarųjų trijų mėnesių darbus, o devynis mėnesius trukusį “laisvąjį kritimą” ir situacijos nevaldymą tikisi pažaboti kartu su visu kolektyvu.

Trūko vadybos kultūros

“Ateidamas dirbti į Klaipėdos universiteto ligoninę žinojau, kad situacija yra bloga, tačiau nesitikėjau, kad tokia bloga. Kiekvieną dieną išlenda vis nauji “galai”. Suprantu, kad čia dar ne pabaiga. Nepaisant visko, situacija manęs negąsdina, o tai, ką kiti vadina problemomis, aš vadinu iššūkiais. Tikiu, kad su darnia ir stipria komanda, kokią mes šiandien turime vadovybėje, viską tikrai įveiksime”, – sako įstaigos vadovas, apžvelgdamas šiandieninę ligoninės situaciją.

Susipažinęs jau beveik su visu su ligoninės kolektyvu A.Šimaitis džiaugiasi jų profesionalumu ir pozityvumu,  supratimu, kad teks dirbti kitaip.

Ligoninės generalinis direktorius prisimena pirmuosius savo įspūdžius pradėjus dirbti – nuo vaizdo operacinėje, kur gulėjo kalnas nešvarių operacinės instrumentų, o ant autoklavo užklijuotas informacinis lapelis skelbė, jog aparatas neveikia jau 3 mėnesius iki elementarios vadybos kultūros stokos.

Mokosi priimti sprendimus

“Per devynis pirmuosius ligoninės gyvavimo mėnesius neįvyko nė vienas įstaigos valdymo tarnybų ir skyrių, taip vadinamos skėtinės struktūros, posėdis. Jau pirmą darbo savaitę surengiau skėtinės struktūros susitikimą – vyksta reguliarūs susitikimai, sprendžiami ligoninės klausimai, priimami sprendimai, posėdžiai yra protokoluojami, žinome, kas ką daro, kaip kam sekasi. Kaip komanda mokinamės naujos sprendimų priėmimo kultūros. Dėl daug metų vyravusio hierarchinio –vienasmeninio sprendimų priėmimo būdo, darbuotojai neturėjo galimybės išmokti priiimti sprendimus savarankiškai”, – pasakoja  A.Šimaitis.

Gerins psichologinį klimatą

Pasak jo, viena iš svarbiausių hierarchinio-autokratinio vadovavimo pasekmių – prastas kai kurių padalinių psichologinis klimatas, kai kur pasireiškiantis mobingas.

“Yra kolektyvų, kuriuos būtų galima apibūdinti, kaip pavyzdinius ir kolektyvine dvasia, ir iniciatyvomis, ir kūrybingumu, ir noru keistis bei dirbti kitaip. Atmosfera puikiai koreliuoja su skyriaus vadovybės užduodamu tonu. Taip nutinka tada, kai skyriuje vadovybės iniciatyva ir pavyzdžiu yra kuriami horizontalūs santykiai. Kuo daugiau vertikalių santykių – tuo daugiau įtampos, nesusipratimų ir mobingo. Visa tai sukuria necivilizuotą elgesį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad necivilizuotas elgesys 38 proc. mažina darbo efektyvumą. Kas ketvirtas darbuotojas savo įtampą išlieja ant pacientų. Pats asmeniškai gavau ne vieną su tuo susijusį skundą”, – patirtimi dalijasi įstaigos vadovas.

Šiuo metu įstaigoje svarstoma, kaip visą Klaipėdos universiteto ligoninės kolektyvą apmokyti minkštųjų kompentencijų. Įstaigoje dirbantys psichologai yra suburti į Reagavimo komandą. Jie pirmieji reaguos į pranešimus apie mobingą.

Skubios pagalbos skyrius – rimta problema

Dar viena opi ligoninės problema – ji neturi šiuolaikiško skubios pagalbos skyriaus. Jūrininkų ligoninės“ filialas prieš 6 metus buvo nusprendęs statyti skubios pagalbos skyrių už savo lėšas. Statybos bendrovė bankrutavo. Padaryta darbų 70 proc. Išleista 1,7 mln EUR.  Visi darbai įšaldyti. „Reiktų dar apie 3 mln EUR statyboms užbaigti bei įrangai įsigyti. Ką daryti toliau, galutinio sprendimo nėra. Turime darbinę grupę, kuri kuria viziją ir imasi konkrečių veiksmų. Artimiausiu metu darbą KUL pradės pirmasis mūsų įstaigoje skubios pagalbos gydytojas, kuris vadovaus KUL skubios pagalbos skyriui ir aktyviai prisidės prie naujo skubios pagalbos projekto vystymo“, – džiaugiasi A.Šimaitis.

Profesionalai grįžta į KUL iš emigracijos

Visada eskaluotas darbuotojų stygiaus klausimas ligoninėje stabilizuojasi.

“Nuo rudens įdarbinome aštuonioloka naujų gydytojų, artimiausiu metu įdarbinsime dar  penkis

Sausio 2 d darbą pradėjo Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas. Prieš tai dirbo Norvegijoje, Kanadoje, kitose šalyse. Nuo sausio vidurio iš emigracijos Airijoje grįžta dr. Darius Norkus, gydytojas onkologas radioterapeutas. Jam grįžus ligoninėje bus pilnai sukomplektuota gydytojų onkologų radioterapeutų komanda. Dar yra mažiausiai trys gydytojai, dirbantys ES, kurie intensyviai domisi galimybe dirbti mūsų ligoninėje. Džiugu, kad mumis tiki, kad tiki mūsų vizija ir mato perspektyvą”, – džiaugėsi A.Šimaitis.

Nepaisant gerų naujienų, vadovas nebijo akistatos su šokiruojančiais faktais.

IT būklė sukėlė šoką

Šoką, o ne nuostabą pasak A.Šimaičio kėlė ligoninės Informacinių technologijų sistema, kurios būklė jau yra stabilizuota, tačiau laukia daug darbų.

„Ligoninės informacinė sistema yra labai svarbi. Be jos neįmanoma kurti šiuolaikinės ligoninės, kaip paciento būklės neįmanoma įvertinti be kraujospūdžio, pulso, temperatūros bei tyrimų, taip ir organizacijos neįmanoma valdyti be daugybės kokybės rodiklių.Tam reikia gerai veikiančios šiuolaikiškos ligoninės informacinės sistemos. Atrodo, kad su SAM pagalba pavyks šią problemą išspręsti”, – tikisi A.Šimaitis.

Būtina stabilizuoti finansus

Pasak vadovo, del skirting filialuose veikusių apskaitos sistemų, iki šiol netiksliai buvo vertinama  ir ligoninės finansų būklė.

“Iki šiol buvo deklaruojama, kad pusės metų įmonės deficitas yra 5,1 mln. Eur, o realybė buvo 7,2 mln Eur. Trijų ketvirčių deficitas prognozuotas 7 mln Eur, o yra 11 mln Eur.”, – konstatavo įstaigos vadovas ir nesiėmė prognozuoti, koks bus 2023 metų nuostolis.

Įstaigos „Titaniko akimirka“ jis vadina 2022 m. lapkričio mėn. tuometinės Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojams vidutiniškai apie 30 proc. pakeltus atlyginimus. Tai kas mėnesį 900 tūkst. eurų klampina ligoninė į finansinę duobę.

Tiria STT

2023 m. rugsėjo mėn. paskelbta įstaigos veiklos audito ataskaita kelia klausimą, ar šis veiksmas buvo teisėtas. Auditoriai įtaria, kad senoji Stebėtojų taryba, leidusi kelti atlyginimus prieš pat įstaigų sujungimą, nebeturėjo juridinių galių.

“Šiuo metu tai ir visa veiklos ataskaita yra STT tyrimų objektas ir turėtume gauti atsakymą apie šio veiksmo teisėtumą. Per artimiausius kelis mėnesius turime radikaliai pakeisti mūsų veiklos ir darbo modelį, kad jis taptų rentabilius”, – sako A.Šimaitis.

Anot jo, vienas svarbiausių įstaigos uždavinių – artmiausiu metu pasiekti, kad susilygintų kiekvieno mėnesio išlaidos ir pajamos, kad Klaipėdoje veikiantys ligoninės filialai apsijungtų į vieną ir neliktų dubliuojančių struktūrų. Taip pat sujungti į vieną reikėtų tris ligoninei priklausančius sklypus ir išspręsti garsiosios tvoros, kuri vis dar priklauso miesto savivaldybei, klausimą.

 

KUL Komunikacijos tarnyba